- tūrekliai
- tūrẽkliai sm. pl. (2) Užv gyvulio vaisiaus vieta, gimda (uterus): Ši karvė nebapsieis – pernai tūrẽkliai po sunkaus veršiavimos sugedo Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tūrekliai
Look at other dictionaries:
turėkliai — turė̃kliai sm. pl. (2) NdŽ 1. žr. turėklai: Turė̃kliai nupuvę, baugu į juos ir kibtis Grdž. 2. žr. turėklas 2: Veleno turė̃kliai E(Brž). Tavo va turėkliai geri, tai gerai i vyt Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
